smurdulioti

smùrdulioti, -ioja, -iojo 1. intr. iš lėto judėti: Bitys šį pavasarį smùrdulio[ja], t. y. liūdnai vaikščio[ja] J. 2. tr. iš lėto dirbti: Jis vienas smùrdulio[ja] visus darbus, o nenor samdyti šeimynos J.